Kaip efektyviai skleisti bendruomenės naujienas socialiniuose tinkluose: 7 patikrinti metodai vietos iniciatyvoms

Kodėl socialiniai tinklai – tai ne tik katinukų nuotraukos

Žinot, kai pradėjau dirbti su vietos bendruomene, maniau, kad Facebook’as ir Instagram’as – tai tik vieta, kur žmonės dalinasi pietų nuotraukomis ir ginčijasi dėl politikos. Bet po kelių mėnesių supratau, kad socialiniai tinklai gali būti tikra atradimų kasa vietos iniciatyvoms. Tik reikia žinoti, kaip tą kasą atrakinti.

Problema ta, kad dauguma bendruomeninių organizacijų tiesiog meta informaciją į eterį ir tikisi, kad kažkas ją pamatys. Paskelbi apie renginį, gauni 3 patiktukus (iš kurių du – tavo draugų), ir galvoji: „Na, bent pabandžiau”. Bet čia ne apie bandymą – čia apie strategiją, kuri iš tiesų veikia.

Per pastaruosius kelerius metus išbandžiau dešimtis skirtingų būdų, kaip pasiekti vietos žmones per socialinius tinklus. Kai kas veikė puikiai, kai kas – katastrofiškai. Dabar noriu pasidalinti tuo, kas tikrai duoda rezultatų, be jokių teorinių plepalų.

Pasakok istoriją, o ne faktus

Štai kur dauguma klysta: jie skelbia sausus pranešimus tipo „Kviečiame į susirinkimą gegužės 15 d. 18 val.” Ir kas? Niekas nesusižavi. Žmonės neskaito Facebook’o dėl susirinkimų datos – jie ten ieško ryšio, emocijų, kažko, kas juos palies.

Aš išmokau vieno dalyko: kiekvienas pranešimas turi būti mini istorija. Pavyzdžiui, vietoj „Valome parką šeštadienį” parašyk: „Praėjusį šeštadienį Jurgita su dukra rado parke 47 plastikinius butelius. Šį šeštadienį ji grįžta su pirštinėmis ir maišais. Kas prisijungs?”

Matot skirtumą? Vienas pranešimas – tai pareiga, kitas – tai kvietimas tapti dalimi kažko didesnio. Žmonės nori žinoti, kas stovi už iniciatyvos, kodėl tai svarbu konkretiems žmonėms, kokį poveikį tai daro.

Kai organizavau vietos bibliotekai knygų rinkimo akciją, pirmasis mano pranešimas buvo apie 85-metę Oną, kuri kiekvieną savaitę ateina į biblioteką paskaityti, nes namuose vieniša. Tas pranešimas surinko 10 kartų daugiau reakcijų nei bet kuris ankstesnis. Kodėl? Nes žmonės prisijungė prie Onos istorijos, ne prie abstrakčios „bibliotekos reikmių”.

Vizualai, kurie sustabdo slinkimą

Gerai, pripažinsiu – aš ne dizaineris. Mano pirmosios grafikos atrodė, tarsi jas būtų kūręs penktokė su Paint programa. Bet supratau vieną dalyką: tau nereikia būti profesionalu, kad sukurtum turinį, kuris veikia.

Žmonės slenka per Facebook’ą greičiau nei aš per savo šaldytuvą ieškodamas užkandžio vidurnaktį. Tavo vaizdas turi juos sustabdyti per sekundę. Ne dvi sekundes – vieną.

Štai kas man veikia geriau nei bet kas kita: autentiškos nuotraukos. Ne stock’o nuotraukos su dirbtinai besišypsančiais žmonėmis, o tikros, šiek tiek netobulos jūsų bendruomenės nuotraukos. Ta močiutė, kuri sodina gėles prie daugiabučio? Nuotrauk ją. Vaikai, žaidžiantys atnaujintoje aikštelėje? Perfektu.

Kai neturiu geros nuotraukos, naudoju Canva – tai nemokama programa, kur gali sukurti pakenčiamą grafiką per 5 minutes. Jie turi šablonus, kurie atrodo profesionaliai, net jei tu, kaip ir aš, meni, kad „kerning” – tai kažkoks sportas.

Dar vienas patarimas: naudok vietines detales. Jei skelbi apie renginį, įtrauk nuotrauką, kurioje matosi pažįstamos vietos. Žmonės sustoja, kai pamato kažką atpažįstamo.

Laikas – tai ne tik pinigai, bet ir peržiūros

Ilgai nesupratau, kodėl kai kurie mano pranešimai gauna daug dėmesio, o kiti – niekaip. Kol neradau Facebook Insights ir nepradėjau stebėti, kada mano auditorija yra aktyvi.

Pasirodo, jei skelbiu pranešimą 3 val. nakties, niekas jo nemato. Kas būtų pagalvojęs, tiesa? Bet rimtai – laikas yra kritiškai svarbus.

Mano bendruomenei geriausiai veikia:
– Antradieniais ir ketvirtadieniais 19-21 val. – kai žmonės jau grįžę iš darbo, pavakarieniavę ir slenka per telefoną
– Šeštadieniais 10-12 val. – kai planuoja savaitgalio veiklas
– Sekmadieniais 20-22 val. – kai ruošiasi naujai savaitei

Tavo bendruomenė gali būti kitokia. Vienintelis būdas sužinoti – eksperimentuoti ir stebėti statistiką. Taip, žinau, statistika skamba nuobodžiai, bet tai užtrunka 5 minutes per savaitę ir gali padvigubinti tavo pasiekiamumą.

Dar vienas dalykas: neskelk visko vienu metu. Jei turi 3 pranešimus, paskirstyk juos per savaitę. Algoritmai mėgsta nuoseklumą labiau nei staigius aktyvumo šuolius.

Bendruomenė kuria turinį už tave

Čia yra mano mėgstamiausias metodas, nes jis veikia beveik autopilotu. Vietoj to, kad pats kurtum visą turinį, leisk bendruomenei tai daryti.

Kaip? Labai paprasta. Užduok klausimus. Paprašyk nuomonių. Sukurk progą žmonėms dalintis savo istorijomis.

Pavyzdžiui, vietoj „Mūsų rajone atidarė naują vaikų žaidimų aikštelę”, parašyk: „Kas jau spėjo apsilankyti naujoje aikštelėje? Pasidalinkite nuotraukomis su savo vaikučiais!” Ir staiga gauni 15 nuotraukų, kurias gali panaudoti vėliau.

Arba: „Kokia jūsų mėgstamiausia vieta mūsų rajone ir kodėl?” Tokios diskusijos ne tik generuoja turinį – jos kuria bendruomenės jausmą. Žmonės mato, kad kiti taip pat rūpinasi, kad jie ne vieni.

Aš kartą paklausiau, kokių patobulinimų žmonės norėtų savo rajone. Gavau 60 komentarų. Šešiasdešimt! Tai buvo daugiau įsitraukimo nei bet kuris mano kruopščiai parengtas pranešimas.

Dar vienas triukas: pažymėk žmones. Jei kas nors padėjo organizuoti renginį, nufotografavo, paaukojo – pažymėk juos pranešime. Jie pasidalins, jų draugai pamatys, ir tavo pasiekiamumas išaugs organiškai.

Video nėra taip baisu, kaip atrodo

Žinau, žinau. Video skamba bauginančiai. Aš pats ilgai vengiau, nes maniau, kad reikia profesionalios įrangos, scenarijaus, montažo įgūdžių. Bet socialiniuose tinkluose žmonės nenori holivudinės produkcijos – jie nori autentiškumo.

Dabar kartais tiesiog ištraukiu telefoną ir filmuoju 30 sekundžių video. Galbūt tai aš prie bendruomenės sodo: „Žiūrėkit, pomidorai jau prinoko! Ateikite šeštadienį paragauti.” Arba greitai apžvelgiu naują iniciatyvą: „Sveiki, noriu pasidalinti, kas vyksta su mūsų parko renovacija…”

Nereikia tobulybės. Iš tiesų, šiek tiek netobuli video dažnai veikia geriau, nes atrodo tikresni. Žmonės mato, kad tai daro tikras žmogus, ne kažkokia korporacija su reklamos biudžetu.

Video algoritmai Facebook’e ir Instagram’e labiau mėgsta nei nuotraukas. Tai faktas. Tas pats turinys video formatu paprastai pasiekia 2-3 kartus daugiau žmonių.

Jei tikrai nedrąsu rodytis ekrane, filmuok aplinką. Rodyti, kaip atrodo bendruomenės sodas, kaip vyksta valymo akcija, kaip žmonės džiaugiasi renginyje – visa tai veikia puikiai be tavo veido ekrane.

Grupės prieš puslapius: kur tikroji magija vyksta

Čia bus prieštaringas teiginys: Facebook grupės yra daug galingesnės nei puslapiai bendruomenės iniciatyvoms. Taip, puslapiai atrodo oficialiau, bet grupės – ten vyksta tikrasis įsitraukimas.

Kodėl? Nes grupėse žmonės jaučiasi dalimi kažko. Jie gali pradėti diskusijas, užduoti klausimus, dalintis savo problemomis ir idėjomis. Puslapis yra vienkryptis – tu skelbi, jie skaito. Grupė yra bendruomenė.

Aš administruoju vietos rajono grupę su apie 800 narių. Ten vyksta daugiau tikrų pokalbių nei bet kuriame fiziniame susirinkime. Žmonės praneša apie problemas, siūlo sprendimus, organizuoja spontaniškas akcijas.

Štai kaip sukurti aktyvią grupę:
– Nustatyk aiškias, bet ne per griežtas taisykles
– Būk aktyvus moderatorius – atsakyk į klausimus, skatink diskusijas
– Pasveikink naujus narius asmeniškai
– Užduok savaitės klausimą, kad palaikytum aktyvumą
– Šalinkite šlamštą (pardavimus, reklamas), jei tai ne grupės tikslas

Grupė reikalauja daugiau darbo nei puslapis, bet rezultatai yra nepalyginamai geresni. Žmonės iš grupės ateina į renginius, savanoriauja, remia iniciatyvas.

Kada ir kaip naudoti mokamas reklamas (ir kada ne)

Gerai, kalbėkime apie pinigus. Ar verta mokėti už Facebook reklamas? Trumpas atsakymas: kartais taip, bet ne taip, kaip galvoji.

Dauguma bendruomeninių organizacijų turi ribotą biudžetą (arba jo visai neturi). Bet kartais 10-20 eurų gali padaryti didžiulį skirtumą.

Kada verta mokėti:
– Kai skelbi svarbų renginį ir nori pasiekti daugiau nei tavo įprastą auditoriją
– Kai pradedi naują iniciatyvą ir reikia pradinio momentum
– Kai nori pasiekti labai specifinę grupę (pvz., šeimas su vaikais tam tikrame rajone)

Kada neverta:
– Reguliariems pranešimams – tai tiesiog išdegins biudžetą
– Kai tavo turinys nėra pakankamai geras (reklama neišgelbės prasto turinio)
– Kai neturi aiškaus tikslo, ko nori pasiekti

Jei nusprendei reklamuoti, būk labai specifiškas su tiksline auditorija. Nereikia rodyti reklamos visai Lietuvai, jei organizuoji renginį Kaune. Nustatyk geografinę vietą (pvz., 5 km spindulys nuo renginio vietos), amžių, interesus.

Aš paprastai išleidžiu 10-15 eurų svarbiam renginiui, nustatydamas labai siaurą auditoriją. Tai pasiekia 1000-2000 žmonių, iš kurių 50-100 realiai susidomės. Ir tai veikia geriau nei spausdinti 500 skrajučių.

Ką daryti, kai nieko neveikia (ir kaip nepermesti rankšluosčio)

Būkime sąžiningi – kartais jauti, kad šauki į tuštumą. Skelbiu, skelbiu, o reakcijų – kaip katei ašarų. Buvau ten, žinau tą jausmą.

Pirmiausia: nesikrimsk dėl skaičių per daug. 50 žmonių, kurie tikrai rūpinasi ir dalyvaus, yra daug vertingiau nei 500 sekėjų, kurie tik paspaudė „patinka” ir niekada daugiau nesąveikaus.

Jei jauti, kad įstrigai, štai ką daryti:

Pirmiausia, paklausyk savo bendruomenės. Tiesiog parašyk: „Ką norėtumėte matyti daugiau šioje grupėje/puslapyje?” Atsakymai gali tave nustebinti. Galbūt žmonės nori daugiau praktinės informacijos, galbūt daugiau nuotraukų, galbūt kitokio tono.

Antra, pažiūrėk, kas veikia kitiems. Rask panašias bendruomenines iniciatyvas kitose vietose ir stebėk, ką jie daro. Ne kopijuoti, bet įkvėpti. Galbūt jie naudoja formatą, apie kurį nesi pagalvojęs.

Trečia, padaryk pertrauką. Rimtai. Jei jauti perdegimą, geriau nieko neskelbti savaitę nei skelbti iš pareigos. Žmonės jaučia, kai turinys kuriamas be entuziazmo.

Ketvirta, grįžk prie pagrindų. Kodėl pradėjai? Kokia tavo misija? Kartais per daug susitelkiame į metrikas ir pamirštame, kad socialiniai tinklai – tai tik įrankis, ne tikslas. Jei tavo iniciatyva daro realų poveikį, net jei turi tik 100 sekėjų – tu laimi.

Dar vienas dalykas, kurį išmokau: nuoseklumas nugali perfekciją. Geriau skelbti vieną normalų pranešimą per savaitę nuolat nei 10 puikių pranešimų vieną mėnesį ir paskui nieko tris mėnesius. Algoritmai mėgsta reguliarumą, bet dar svarbiau – žmonės įpranta, kad tu esi patikimas informacijos šaltinis.

Ir pagaliau, nepamirsk, kad socialiniai tinklai – tai ne vienintelis būdas bendrauti su bendruomene. Kartais seniausias metodas – tiesiog pasikalbėti su žmonėmis gatvėje, kavinėje, parduotuvėje – duoda geriausių rezultatų. Socialiniai tinklai turėtų papildyti, o ne pakeisti tikrus žmogiškus ryšius.

Taigi, štai ir viskas – septyni metodai, kurie man veikia. Ne teorija iš vadovėlių, o tai, ką išmokau darydamas klaidas, eksperimentuodamas, kartais pasisekant, kartais ne. Svarbiausia – pradėti, bandyti, mokytis iš savo bendruomenės ir neprarasti to entuziazmo, kuris tave paskatino imtis šio darbo. Jūsų vietos iniciatyva yra svarbi, ir yra žmonių, kurie nori apie ją sužinoti. Tiesiog reikia rasti tą būdą, kaip su jais susisiekti. Sėkmės!