Kaip efektyviai skleisti bendruomenės naujienas socialiniuose tinkluose: 7 patikrinti metodai vietos organizacijoms

Kodėl tradiciniai komunikacijos būdai nebepasiekia bendruomenės

Prieš kelerius metus pakako išsikabinti skelbimą ant parduotuvės durų ar įmesti lapelius į pašto dėžutes. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Žmonės vis rečiau skaito vietinius laikraščius, o informacijos skelbimų lentos daugelyje miestelių tiesiog nebeveikia – niekas į jas nežiūri. Tuo tarpu socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu net ir mažose bendruomenėse.

Problema ta, kad daugelis vietos organizacijų – nuo seniūnijų iki kultūros centrų – vis dar bando perkelti seną komunikacijos modelį į naują aplinką. Jie tiesiog kopijuoja tuos pačius pranešimus, kuriuos anksčiau kabindavo ant sienos, ir įkelia juos į Facebook. Rezultatas? Kelios peržiūros, nė vieno komentaro, nulinė įtrauktis.

Realybė tokia: socialiniai tinklai veikia pagal visiškai kitokius principus nei tradiciniai komunikacijos kanalai. Čia nepakanka tiesiog „paskelbti” – reikia suprasti algoritmus, auditorijos elgesį ir tai, kas skatina žmones dalintis informacija. Per pastaruosius kelerius metus dirbdamas su įvairiomis bendruomenės organizacijomis pastebėjau, kad sėkmė priklauso ne nuo biudžeto dydžio, o nuo to, ar supranti pagrindines taisykles.

Vizualinio turinio galia: kodėl nuotrauka verta tūkstančio žodžių

Pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį reikia suprasti – socialiniuose tinkluose vizualinis turinys laimi visada. Tai ne tik mano asmeninė nuomonė, bet ir patvirtintas faktas: įrašai su nuotraukomis ar video gauna 2-3 kartus daugiau reakcijų nei tekstiniai pranešimai.

Tačiau čia slypi problema. Daugelis vietos organizacijų mano, kad „vizualus turinys” reiškia nufotografuoti oficialų dokumentą ar plakatą ir jį įkelti. Tai nė iš tolo ne tas pats. Žmonės socialiniuose tinkluose nori matyti gyvus veidus, tikras situacijas, autentiškas akimirkas.

Pavyzdžiui, jei organizuojate bendruomenės talką, nekurkite oficialaus skelbimo su data ir laiku. Vietoj to nufotografuokite organizatorius, kurie ruošiasi renginiui – kaip jie nešasi įrankius, šypsosi, planuoja. Pridėkite paprastą tekstą: „Šeštadienį ruošiamės sutvarkyti Ąžuolų parką. Prisijungsi?” Toks įrašas atrodys žmogiškai ir pakvies dalyvauti.

Svarbu ir techninė pusė. Nuotraukos neturi būti neryškios ar per tamsios. Jei fotografuojate telefonais (o dauguma taip ir daro), pasirūpinkite geru apšvietimu. Natūrali dienos šviesa veikia geriau nei bet kokios lempos. Ir dar vienas praktinis patarimas: horizontalios nuotraukos veikia geriau Facebook, tuo tarpu vertikalios – Instagram Stories ir TikTok.

Įtraukiantis tekstas: kaip rašyti, kad žmonės skaitytų

Antrasis metodas, kurį daugelis ignoruoja – tai rašyti taip, kaip kalbate. Oficialus, biurokratinis stilius socialiniuose tinkluose tiesiog nemirga. Žmonės slenka pro tokius įrašus nepastebėję.

Pažvelkite į šį pavyzdį: „Informuojame bendruomenės narius, kad 2024 m. vasario 15 d. 18:00 val. vyks visuotinis susirinkimas, kuriame bus svarstomi einamieji klausimai.” Skamba kaip oficialus raštai, tiesa? Dabar palyginkite su šiuo variantu: „Trečiadienio vakarą renkamės aptarti, ką veikiame su ta senąja aikštele prie mokyklos. Ateikite su idėjomis – arbatos ir kavos bus!”

Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas kalbasi su žmogumi, ne su „bendruomenės nariu”. Jis konkretus, draugiškas ir iš karto aišku, ko tikėtis.

Dar vienas svarbus aspektas – pirmasis sakinys. Socialiniuose tinkluose žmonės mato tik kelias pirmąsias eilutes, o toliau reikia spausti „skaityti daugiau”. Jei pirmasis sakinys nuobodus, niekas nespaus. Pradėkite nuo ko nors intriguojančio, netikėto ar tiesiog labai konkretaus.

Ir dar – naudokite klausimus. „Ar žinojote, kad…?”, „Kas norėtų…?”, „Gal jūs taip pat…?” Klausimai skatina smegenį sustoti ir pagalvoti, o tai padidina tikimybę, kad žmogus perskaitys visą įrašą.

Tinkamas laikas ir dažnumas: kada jūsų auditorija tikrai žiūri

Trečiasis metodas susijęs su laiku. Galite sukurti puikų įrašą, bet jei jį paskelbsite ne laiku, jį pamatys perpus mažiau žmonių. Socialinių tinklų algoritmai veikia taip, kad pirmosiomis valandomis po paskelbimo įrašas rodomas nedidelei auditorijai. Jei žmonės reaguoja – algoritmas rodo jį plačiau. Jei ne – įrašas miršta.

Vietos bendruomenėms geriausias laikas paprastai yra vakarai – apie 18:00-20:00, kai žmonės grįžta iš darbo ir slenka per telefonus. Taip pat gerai veikia pietų pertrauka – 12:00-13:00. Savaitgaliais situacija kitokia: žmonės aktyvesni rytais, apie 9:00-11:00, kai geria kavą ir naršo naujienas.

Bet čia nėra universalios formulės. Jūsų konkreti auditorija gali elgtis kitaip. Kaip tai sužinoti? Facebook ir Instagram suteikia statistiką – pasižiūrėkite, kada jūsų sekėjai yra aktyviausi. Tai rasite „Insights” arba „Statistika” skiltyje.

Dėl dažnumo – čia dauguma klysta viena iš dviejų krypčių. Arba skelbia vieną kartą per mėnesį ir stebiasi, kodėl niekas neseka, arba bombarduoja kiekvieną dieną po kelis kartus ir žmonės pradeda atsisakyti sekti. Aukso viduriukas vietos organizacijoms – 3-4 kartai per savaitę. Tai pakankamai dažnai, kad žmonės nepamirštų jūsų, bet ne taip dažnai, kad erzintų.

Bendruomenės įtraukimas: kodėl vienakryptė komunikacija nebeveikia

Ketvirtasis metodas – ir tai vienas svarbiausių – liautis mąstyti apie socialinius tinklus kaip apie skelbimų lentą. Tai ne vieta, kur tik skelbiama informacija. Tai vieta, kur vyksta pokalbis.

Daugelis organizacijų daro šią klaidą: paskelbia įrašą ir dingsta. Jei kas nors pakomentuoja, niekas neatsakoma. Jei kas nors užduoda klausimą, jis lieka be atsakymo dieną ar dvi. Tai žudo bet kokią įtrauktį.

Socialiniai tinklai veikia pagal paprastą principą: kuo daugiau sąveikos, tuo daugiau žmonių pasieks jūsų turinys. Kai kas nors komentuoja, o jūs atsakote – tai skaičiuojama kaip papildoma sąveika. Algoritmas mato, kad čia vyksta gyvas pokalbis, ir rodo įrašą daugiau žmonių.

Praktiškai tai reiškia: skirkite 15 minučių per dieną atsakyti į komentarus. Ir ne tik „Ačiū” – bandykite tęsti pokalbį. Jei kas nors rašo „Gera idėja!”, atsakykite: „Džiugu girdėti! O gal turėtumėte idėjų, kaip galėtume tai dar pagerinti?”

Dar vienas galingas būdas įtraukti bendruomenę – tiesiogiai prašyti nuomonės. „Ką manote apie…?”, „Kuris variantas jums patinka labiau?”, „Pasidalinkite savo patirtimi”. Žmonės mėgsta būti išgirsti, o jūs gaunate vertingą grįžtamąjį ryšį.

Autentiškos istorijos: kaip paversti sausus faktus į pasakojimus

Penktasis metodas – pasakoti istorijas, ne tik skelbti faktus. Žmonių smegenys yra sukurtos istorijoms. Mes jas įsimenama geriau, jomis dalijamės dažniau, jos sukelia emocijas.

Tarkime, jūsų bendruomenė surinko lėšų naujai vaikų žaidimo aikštelei. Galite parašyti: „Surinkta 5000 eurų naujai aikštelei. Dėkojame visiems aukotojams.” Tai faktas, bet jis nesukelia jokios emocijos.

Dabar pažiūrėkite į šį variantą: „Prieš tris mėnesius Ona, trijų vaikų mama, parašė mums laišką. Ji pasakojo, kaip jos vaikai neturi kur saugiai žaisti, nes artimiausia aikštelė už dviejų kilometrų. Tada pradėjome svajoti. O gal galėtume? Šiandien galime pasakyti: taip, galime. Jūsų dėka surinkome 5000 eurų, ir jau kitą pavasarį Onos vaikai turės aikštelę už lango.”

Jaučiate skirtumą? Antrasis variantas turi veidą, emociją, kelionę. Jis parodo, kodėl tai svarbu, ne tik ką pasiekėme.

Istorijos gali būti apie bet ką: apie savanorį, kuris kiekvieną šeštadienį tvarko parką, apie senjorę, kuri 30 metų vadovauja bendruomenės chorui, apie paauglį, kuris sugalvojo genialų sprendimą vietos problemai. Kiekviena bendruomenė pilna tokių istorijų – tik reikia jas pastebėti ir papasakoti.

Video turinys: kodėl tai nebėra tik didelių organizacijų privilegija

Šeštasis metodas – video. Taip, žinau, daugelis pagalvoja: „Mums nereikia profesionalios įrangos, operatorių, montažo programų.” Gera žinia: nebereikia. Šiuolaikiniai telefonai filmuoja pakankamai gerai, o paprastas video dažnai veikia geriau nei profesionaliai sukurtas.

Video turinys socialiniuose tinkluose gauna vidutiniškai 5 kartus daugiau įtraukties nei nuotraukos. Kodėl? Nes video sustabdo žmones. Kai slenki per naujienų srautą, judantis vaizdas automatiškai patraukia akį.

Bet kokio tipo video veikia geriausiai vietos organizacijoms? Pirma, trumpi užkulisių video. Parodykite, kaip ruošiatės renginiui, kaip organizatoriai juokauja tarp darbų, kaip atrodo jūsų biuras. Tai humanizuoja organizaciją.

Antra, tiesiogiai transliuojami video (Facebook Live, Instagram Live). Tai neįtikėtinai galingas įrankis. Algoritmai labai mėgsta tiesiogines transliacijas ir rodo jas daug plačiau nei įprastus įrašus. Be to, žmonės gauna pranešimą, kad transliuojate, ir gali prisijungti realiu laiku.

Ką transliuoti? Bendruomenės susirinkimus (bent jų dalį), renginius, ekskursijas po naujus projektus, pokalbius su įdomiais bendruomenės nariais. Nebijokite netobulumų – tiesioginiuose video žmonės tikisi autentiškumo, ne tobulybės.

Trečia, trumpi informaciniai video. Vietoj tekstinio skelbimo apie renginį, nufilmuokite 30 sekundžių video, kur kas nors pasakoja apie jį. Gali būti net paprastas selfie video – veikia puikiai.

Techninis patarimas: horizontalūs video geriau Facebook, vertikalūs – Instagram ir TikTok. Ir visada pridėkite subtitrus – dauguma žmonių žiūri be garso.

Bendradarbiavimas ir kryžminis dalijimasis: kaip išplėsti pasiekiamumą be biudžeto

Septintasis metodas, kurį daugelis ignoruoja – strateginis bendradarbiavimas su kitomis vietos organizacijomis ir įtakingais bendruomenės nariais.

Jūsų organizacija galbūt turi 300 sekėjų Facebook. Kita vietos organizacija – dar 400. Trečia – 250. Jei dirbate atskirai, kiekvienas pasiekiate tik savo auditoriją. Bet jei bendradarbiaujate – staiga pasiekiate 950 žmonių.

Kaip tai veikia praktiškai? Pirma, sukurkite vietos organizacijų tinklą. Susitarkite, kad reguliariai dalinatės vienas kito turiniu. Kai jūs skelbiame apie savo renginį, kitos organizacijos jį pasidalina savo puslapiuose. Kai jos skelbia – jūs dalinatės. Visiems naudinga.

Antra, identifikuokite vietos mikro-įtakingus asmenis. Tai nebūtinai žmonės su tūkstančiais sekėjų. Tai gali būti populiari mokytoja, kuri turi 500 draugų Facebook ir visi ją gerbia. Arba jaunimas, kuris aktyvus Instagram ir turi įsitraukusią auditoriją. Arba vietos verslininkas, kurio nuomonė svarbi.

Užmegzkite su jais ryšį. Pakvieskite juos į renginius, paprašykite nuomonės, įtraukite į projektus. Kai jie jaučiasi dalimi to, ką darote, jie natūraliai dalysis jūsų turiniu su savo auditorija.

Trečia, naudokite žymėjimą (tagging). Kai skelbiame nuotrauką iš renginio, pažymėkite jame dalyvavusius žmones ir organizacijas. Kai jie patvirtina žymėjimą, jūsų įrašas pasirodo ir jų draugams. Tai organiškas būdas išplėsti pasiekiamumą.

Ketvirta, sukurkite bendruomenės grupę, ne tik puslapį. Facebook grupės turi daug didesnį organinį pasiekiamumą nei puslapiai. Grupėje žmonės gali ne tik skaityti jūsų pranešimus, bet ir patys dalintis, diskutuoti, siūlyti idėjas. Tai sukuria tikrą bendruomenės jausmą.

Kai metodai tampa įpročiais: kaip išlaikyti nuoseklumą ilgalaikėje perspektyvoje

Dabar žinote septynis metodus, bet žinojimas ir darymas – du skirtingi dalykai. Didžiausia problema, su kuria susiduria vietos organizacijos, yra ne strategijos trūkumas, o nuoseklumo stoka. Pradeda entuziastingai, kelias savaites skelbia aktyviai, paskui kas nors užsiima, ir viskas sustoja.

Sprendimas – sistemizuoti procesą taip, kad jis netaptų našta. Pirma, sukurkite turinio kalendorių. Tai nebūtinai turi būti sudėtinga – pakanka paprasto Google Sheets dokumento. Išsirašykite visus artimiausiųjų mėnesių renginius, svarbias datas, temas. Paskui suplanuokite, kada apie ką skelbsite.

Pavyzdžiui, jei turite renginį už dviejų savaičių, suplanuokite: dvi savaitės prieš – pirmasis skelbimas su pagrindinė informacija, savaitė prieš – užkulisių video kaip ruošiatės, tris dienas prieš – priminimas su istorija kodėl tai svarbu, dieną prieš – paskutinis priminimas, renginio dieną – tiesioginis video ar nuotraukos, kitą dieną – padėkos įrašas su akimirkomis iš renginio.

Antra, paskirskite atsakingą asmenį. Tai neturi būti pilnas etatas, bet turi būti kas nors, kurio aiški atsakomybė – socialiniai tinklai. Ne „visi bendrai”, nes tada niekas nepasijaučia atsakingas.

Trečia, naudokite planavimo įrankius. Facebook ir Instagram leidžia planuoti įrašus iš anksto. Galite vieną vakarą per mėnesį sėsti ir suplanuoti didžiąją dalį turinio. Tai išlaisvina laiką ir užtikrina nuoseklumą.

Ketvirta, stebėkite, kas veikia. Kas mėnesį pažiūrėkite statistiką – kokie įrašai gavo daugiausiai reakcijų, kokie pasiekė daugiausiai žmonių, kada žmonės aktyviausi. Mokykitės iš savo duomenų ir koreguokite strategiją.

Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias dalykas – nepamirškite, kodėl tai darote. Socialiniai tinklai nėra tikslas savaime. Tikslas – stipresnė, labiau susijusi, aktyvesnė bendruomenė. Kai tai atsimename, turinys tampa autentiškas, komunikacija – nuoširdi, o rezultatai – ilgalaikiai.

Šie septyni metodai nėra magiška formulė, kuri per naktį pavers jūsų puslapį virusine sensacija. Tai praktiniai įrankiai, kurie nuosekliai taikomi, pamažu kuria stipresnį ryšį su bendruomene. Pradėkite nuo vieno ar dviejų metodų, kurie jums atrodo labiausiai pritaikomi. Išbandykite, pamatykite, kas veikia jūsų kontekste. Paskui pridėkite dar vieną. Socialiniai tinklai nuolat keičiasi, bet pagrindiniai principai – autentiškumas, įtrauktis, nuoseklumas – lieka tie patys.