Šilumos siurbliai vs dujinis katilas: kuris variantas pigiau kainuos per 10 metų
Kai reikia keisti šildymo sistemą namuose, dažniausiai lieka du realūs kandidatai – šilumos siurblys arba dujinis katilas. Abu variantai turi savo šalininkų, ir abu gali puikiai šildyti namą. Tačiau klausimas, kuris iš jų per dešimtmetį atsieis pigiau, nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pabandykime tai išsiaiškinti be marketinginių šūkių, tiesiog paskaičiuojant sausus skaičius ir pažiūrėjus, kas realiai vyksta per ilgesnį laikotarpį.
Pradinė investicija – kur skirtumas didžiausias
Dujinis katilas kainuoja gerokai mažiau nei šilumos siurblys. Vidutinio galingumo dujinis katilas su montavimu gali atsieiti apie 2000–4000 eurų, priklausomai nuo modelio ir namo dydžio. Šilumos siurblys, ypač oras-vanduo tipo, dažniausiai kainuoja nuo 8000 iki 15000 eurų su montavimu, o jei reikia dar ir grindinio šildymo sistemos įrengimo – suma auga toliau.
Čia daugelis ir sustoja skaičiuoti, nuspręsdami, kad dujinis katilas akivaizdžiai pigesnis. Bet tai tik pradžia istorijos, ne jos pabaiga.
Kuro kaina – kur prasideda tikrasis skirtumas
Šilumos siurblys naudoja elektrą, tačiau iš vieno kilovato elektros energijos jis pagamina kelis kartus daugiau šilumos energijos – tai vadinama COP koeficientu, kuris paprastai svyruoja nuo 3 iki 4,5, priklausomai nuo lauko temperatūros ir sistemos tipo. Kitaip tariant, sumokėję už 1 kWh elektros, gaunate 3-4 kWh šilumos.
Dujinis katilas veikia kitaip – jo efektyvumas retai viršija 95%, o tai reiškia, kad iš 1 kWh dujų gaunate maždaug tiek pat šilumos, gal šiek tiek mažiau dėl nuostolių.
Jei paskaičiuosime vidutinio 150 kv. metrų namo metinį šildymo poreikį, kuris paprastai siekia apie 15000-20000 kWh šilumos energijos, skirtumas tarp abiejų sistemų per metus gali siekti 300-600 eurų priklausomai nuo energijos kainų svyravimų. Šilumos siurblys šiuo atveju dažniausiai laimi, ypač jei namas gerai apšiltintas ir sistema veikia efektyviai.
Priežiūra ir netikėtos išlaidos
Dujinis katilas reikalauja reguliaraus techninio aptarnavimo – degiklio valymo, jungčių tikrinimo, o ir pats prietaisas tarnauja vidutiniškai 15-20 metų, po to reikia keisti. Priežiūra per metus gali kainuoti apie 100-150 eurų.
Šilumos siurblio priežiūra paprastesnė, tačiau kompresorius – brangiausia sistemos dalis – kartais gali sugesti, o remontas nėra pigus. Vis dėlto gerai prižiūrimas šilumos siurblys gali tarnauti 15-25 metus be didesnių problemų, ypač jei perkamas iš patikimo gamintojo.
O jei skaičiuosime viską kartu?
Sudėjus pradinę investiciją, kuro sąnaudas per 10 metų ir priežiūros išlaidas, vaizdas keičiasi. Dujinis katilas per pirmuosius metus atrodo pigesnis, tačiau kuro kainos skirtumas kaupiasi metai po metų. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad šilumos siurblys „atsiperka” savo didesnę pradinę kainą per 6-8 metus, priklausomai nuo elektros ir dujų kainų santykio konkrečiu laikotarpiu.
Svarbu paminėti ir tai, kad daugelyje šalių šilumos siurblių įsigijimui galima gauti valstybės paramą ar subsidijas, kas ženkliai sumažina pradinę investiciją ir pagreitina atsipirkimą.
Kada dujinis katilas vis dėlto gali būti geresnis pasirinkimas
Nereikėtų manyti, kad šilumos siurblys visada laimi. Jei namas senas, prastai apšiltintas, su aukštos temperatūros radiatoriais, šilumos siurblio efektyvumas smarkiai krenta, ir tuomet skaičiai gali pasikeisti dujinio katilo naudai. Taip pat, jei biudžetas šiuo metu labai ribotas ir pradinė investicija yra kritinis veiksnys, dujinis katilas leidžia išspręsti šildymo klausimą greičiau ir pigiau.
Galiausiai – kas lieka piniginėje po dešimtmečio
Jei žiūrime grynai finansiškai ir namas tinkamai paruoštas šilumos siurbliui (geras apšiltinimas, žemos temperatūros šildymo sistema), per 10 metų šis variantas dažniausiai pasirodo pigesnis, nepaisant didesnės pradinės kainos. Skirtumas gali siekti kelis tūkstančius eurų sutaupytų lėšų, ypač jei energijos kainos ir toliau kils ta pačia kryptimi kaip pastaraisiais metais.
Tačiau kiekvienas namas – atskiras atvejis. Prieš priimant sprendimą verta pasikviesti specialistą, kuris įvertintų konkretaus namo šilumos nuostolius, esamą šildymo sistemą ir realų būsimų sąnaudų vaizdą. Skaičiai popieriuje ir realybė kartais skiriasi, bet bendra tendencija rodo – ilgalaikėje perspektyvoje šilumos siurblys dažniausiai atsiperka, jei tik namas tam pasiruošęs.
