Kaip efektyviai skleisti bendruomenės naujienas socialiniuose tinkluose: 7 patikrinti metodai vietos organizacijoms
Kodėl daugelis bendruomenių vis dar klysta socialiniuose tinkluose
Pažvelkime tiesiai į akis – dauguma vietos organizacijų ir bendruomenių socialiniuose tinkluose dirba kaip XIX amžiaus laikraščiai, tik skaitmeninėje erdvėje. Skelbiama informacija, tikimasi, kad žmonės ją perskaitys, ir… nieko. Nė vieno komentaro, keletas peržiūrų, gal vienas „patinka” iš valdybos nario. Skamba pažįstamai?
Problema ne tame, kad žmonės nebūtų suinteresuoti bendruomenės gyvenimu. Problema ta, kad mes vis dar galvojame apie socialines medijas kaip apie skelbimų lentą, o ne kaip apie pokalbio erdvę. Ir dar blogiau – dažnai net nesuvokiame, kad mūsų „naujienos” yra tokios pat nuobodžios kaip mokesčių inspekcijos pranešimai.
Dirbu su vietos organizacijomis jau beveik dešimtmetį, ir matau tą patį scenarijų kartojantis vėl ir vėl. Kažkas valdyboje sako: „Mums reikia būti Facebooke!” Sukuriama paskyra, įkeliama keletas oficialių pranešimų, o po mėnesio visi klausia, kodėl niekas neseka. Atsakymas paprastas – jūs nedarote to, kas veikia.
Pamirškit „oficialų toną” – jis jus žudo
Pirmas dalykas, kurį turite suprasti: niekas neseka jūsų puslapio tam, kad skaitytų formalius pranešimus. Jei žmonės nori oficialios informacijos, jie eis į jūsų svetainę. Socialiniuose tinkluose jie ieško žmogiškumo, autentiškumo, ryšio.
Pažiūrėkite į savo paskutinį įrašą. Ar jis prasideda „Informuojame, kad…”? Ar jame naudojami žodžiai „įgyvendinti”, „inicijuoti”, „organizuoti”? Jei taip, turiu blogų naujienų – jūsų turinys yra nematomos. Ne todėl, kad algoritmai jį slepia (nors ir tai gali būti tiesa), bet todėl, kad žmonės instinktyviai praleidžia tokius įrašus.
Praktiškas patarimas: perskaitykite savo įrašą garsiai. Ar taip kalbėtumėte su kaimynu prie parduotuvės? Jei ne – perrašykite. Naudokite paprastus žodžius, trumpus sakinius, asmeninį toną. Vietoj „Mūsų organizacija organizuoja bendruomenės susitikimą” rašykite „Susitinkam ketvirtadienį – būtinai ateik, bus įdomu”.
Tai nereiškia, kad turite rašyti negramatiškai ar per daug neoficialiai. Tai reiškia, kad turite rašyti žmonėms, o ne institucijai.
Vizualinis turinys: ne tik gražios nuotraukos
Kitas dažnas klaidingas įsitikinimas – kad pakanka įkelti gražią nuotrauką ir žmonės susidomės. Realybė kitokia. Nuotrauka turi pasakoti istoriją, sukelti emociją, provokuoti reakciją.
Matau šimtus bendruomenių įrašų su stock nuotraukomis ar oficialiais renginių kadrai, kur visi stovi eilėje ir šypsosi į kamerą. Tokios nuotraukos nieko nesako. Jos neturi sielos, istorijos, konteksto. Jos tiesiog užima vietą jūsų feed’e.
Ką daryti kitaip? Rodykite procesą, ne tik rezultatą. Jei organizuojate bendruomenės talką – nerodykite tik galutinio rezultato su užrašu „Ačiū visiems dalyvavusiems”. Rodykite žmones darbe, jų veidus, juokus, netgi nesėkmes. Rodykite tą momentą, kai kažkas išsitepė purvu, bet vis tiek šypsosi. Rodykite vaiką, kuris padeda suaugusiems. Tai yra tikros istorijos.
Video turinys yra ypač galingas, bet čia irgi reikia atsargiai. Nemontavęs, autentiškas 30 sekundžių video dažnai veikia geriau nei profesionaliai sukurtas 3 minučių klipas. Žmonės socialiniuose tinkluose ieško autentiškumo, ne gamybos vertės.
Konkretus pavyzdys: vietoj oficialaus pranešimo apie naują vaikų žaidimo aikštelę, nusifilmuokite 20 sekundžių video, kaip pirmas vaikas čiuožia čiuožykla. Jo džiaugsmas pasakys daugiau nei bet koks tekstas.
Laikas ir dažnumas: kodėl daugiau nereiškia geriau
Viena didžiausių klaidų, kurią matau – organizacijos mano, kad turi skelbti kiekvieną dieną, net jei neturi ką pasakyti. Rezultatas? Feed’as pilnas niekuo nesiskiriančių įrašų, kurie tik erzina sekėjus.
Geriau skelbti kartą per savaitę kokybišką, įdomų turinį nei kasdien skelbti „Gero ryto” nuotraukas su bendromis citatomis. Žmonės greitai išmoksta ignoruoti puslapius, kurie šlamština jų feed’ą nereikšmingu turiniu.
Bet laikas, kada skelbiate, tikrai svarbu. Ir ne, nėra vieno „geriausio” laiko visiems. Tai priklauso nuo jūsų auditorijos. Jei jūsų bendruomenė daugiausia susideda iš dirbančių tėvų, skelbimas 10 val. ryto darbo dieną bus mažiau efektyvus nei 19 val. vakare ar savaitgalį.
Kaip sužinoti, kada jūsų auditorija aktyvi? Pažiūrėkite į savo puslapio statistiką – Facebook ir Instagram jas suteikia nemokamai. Arba dar paprasčiau – pasižiūrėkite, kada jūsų ankstesni įrašai gavo daugiausia sąveikos. Tai jums pasakys daugiau nei bet koks bendras patarimas internete.
Dar vienas svarbus aspektas – nuoseklumas. Jei skelbiame kas antradienį 18 val., žmonės pradeda to laukti. Tai tampa įpročiu. Bet jei skelbiame chaotiškai – kartais tris kartus per dieną, paskui dvi savaites nieko – niekas nežino, ko tikėtis, ir nustoja sekti.
Įtraukimas: kaip priversti žmones komentuoti ir dalintis
Čia prasideda tikrasis darbas. Daugelis organizacijų skelbia turinį ir laukia, kad kažkas sureaguos. Bet socialiniai tinklai taip neveikia – bent jau ne pradžioje. Jūs turite aktyviai skatinti sąveiką.
Paprasčiausias būdas – užduoti klausimą. Ne retorišką, o tikrą klausimą, į kurį žmonės gali atsakyti. Vietoj „Ar jums patinka mūsų nauja aikštelė?” (į ką visi atsakys „taip” arba nieko), klauskite „Kokį žaidimą jūsų vaikai labiausiai mėgsta aikštelėje?” arba „Ką dar norėtumėte matyti šioje erdvėje?”
Bet štai esmė – kai žmonės atsako, jūs TURITE atsakyti atgal. Ne po savaitės, ne automatizuotu atsakymu, o tikru, žmogišku komentaru. Jei kažkas skiria laiko parašyti komentarą jūsų įraše, o jūs jį ignoruojate – jis daugiau niekada nebekomentuos.
Matau šį scenarijų nuolat: organizacija skelbia klausimą, gauna 5-10 komentarų, ir… nieko. Nė vieno atsakymo iš organizacijos pusės. Tai ne tik nepagarbu – tai žudo bet kokią ateities sąveiką. Žmonės greitai išmoksta, kad jų nuomonė niekam nerūpi.
Dar vienas galingas metodas – paprašyti žmonių pažymėti draugus. Bet čia reikia būti protingiems. „Pažymėk draugą, kuris turėtų tai matyti” yra tingus ir neefektyvus būdas. Vietoj to, sukurkite kontekstą: „Pažymėk kaimyną, kuris visada skundžiasi, kad trūksta vietos vaikams žaisti – dabar turime!” Tai specifika, tai turi humoro, tai veikia.
Bendradarbiavimas su vietos įtakos darytojais (ne, ne su tais, apie kuriuos galvojate)
Kai sakau „įtakos darytojai”, daugelis iš karto galvoja apie Instagram žvaigždes su šimtais tūkstančių sekėjų. Bet vietos bendruomenėms svarbiausi yra mikro-įtakos darytojai – žmonės, kurie turi 500-2000 sekėjų jūsų vietovėje ir yra aktyvūs vietos gyvenime.
Tai gali būti vietos mokyklos mokytojas, populiarus kavinės savininkas, aktyvus tėvas, kuris veda vietos tėvų grupę Facebook’e. Šie žmonės turi tikrą įtaką savo bendruomenėje, nes jie yra patikimi, žinomi, autentiški.
Kaip su jais bendradarbiauti? Paprasčiausiai – pakvieskite juos į jūsų renginius, paprašykite jų nuomonės, įtraukite juos į sprendimų priėmimą. Kai jie jaučiasi dalimi to, ką darote, jie natūraliai dalinsis tuo su savo auditorija.
Bet čia svarbu – tai turi būti tikras bendradarbiavimas, ne išnaudojimas. Nesiūlykite jiems „exposure” mainais už jų darbą. Jei norite, kad kažkas jums padėtų, pasiūlykite tikrą vertę – gal tai bus pirmenybė dalyvauti renginiuose, gal įtraukimas į sprendimų priėmimą, gal tiesiog nuoširdus padėka ir pripažinimas.
Vienas iš geriausių pavyzdžių, kurį mačiau: vietos bendruomenė pakvietė aktyvią mamą-blogerę į planavimo susitikimą dėl naujos vaikų aikštelės. Ji ne tik dalyvavo, bet ir pasidalino visu procesu su savo sekėjais – nuo planavimo iki atidarymo. Rezultatas? Šimtai vietos tėvų sužinojo apie projektą ir įsitraukė.
Mokamos reklamos: kada jos vertos, o kada – pinigų švaistymas
Turiu būti atviras – daugelis vietos organizacijų švaisto pinigus Facebook ir Instagram reklamoms, nes nežino, ką daro. Jie tiesiog paspaudžia „Boost Post” mygtuką, tikėdamiesi stebuklų, ir nustemba, kai nieko neatsitinka.
Mokamos reklamos gali būti naudingos, bet tik jei žinote, ką darote. Pirma, turite žinoti savo tikslą. Ar norite daugiau sekėjų? Ar norite, kad žmonės dalyvautų renginyje? Ar norite, kad jie užpildytų anketą? Kiekvienas tikslas reikalauja skirtingos strategijos.
Antra, tikslinimas yra viskas. Viena didžiausių klaidų – bandyti pasiekti „visus”. Jei jūsų organizacija veikia konkrečioje kaimynystėje, kodėl rodytumėte reklamą žmonėms už 50 km? Susiaurinkite savo auditoriją geografiškai, pagal amžių, interesus.
Trečia, pradėkite su mažu biudžetu. 20-30 eurų pakanka išbandyti, ar jūsų turinys veikia. Jei matote gerą atsaką – galite didinti biudžetą. Jei ne – geriau investuokite į geresnio turinio kūrimą, o ne į daugiau pinigų reklamai.
Bet štai tiesa, kurios daugelis nepasakys: jei jūsų organinis turinys negauna sąveikos, mokamos reklamos nepadės. Jūs tiesiog mokėsite už tai, kad daugiau žmonių ignoruotų jūsų turinį. Pirma sukurkite turinį, kuris veikia organiškai, paskui stiprinkite jį reklamomis.
Vienas praktiškas patarimas: jei turite apribotą biudžetą, geriau investuokite į vieną gerai tikslingą reklamą per mėnesį nei į keturias silpnas. Pavyzdžiui, jei organizuojate didelį bendruomenės renginį, verta investuoti 50-100 eurų į gerai sukurtą reklamos kampaniją, kuri veiks 2 savaites prieš renginį.
Ką daryti, kai nieko neveikia (ir kaip nesustoti bandžius)
Dabar apie tai, ko niekas nemėgsta kalbėti – apie nesėkmes. Jūs bandysite dalykus, kurie neveiks. Sukursite įrašą, į kurį įdėsite širdį, ir gausit tris peržiūras. Tai normalu. Tai nutinka visiems.
Problema ta, kad daugelis organizacijų po kelių nesėkmingų bandymų tiesiog meta. „Socialinės medijos mums neveikia”, – sako jie. Bet realybė ta, kad jie tiesiog nesuteikė pakankamai laiko ir pastangų, kad surastų tai, kas veikia jų auditorijai.
Štai ką turite suprasti: kiekviena bendruomenė yra skirtinga. Tai, kas veikia vienoje, gali neveikti kitoje. Jūsų darbas – eksperimentuoti, matuoti, mokytis ir adaptuotis. Tai nėra vienkartinis projektas, tai nuolatinis procesas.
Kaip išlikti motyvuotiems? Pirma, nusistatykite realistiškus lūkesčius. Jei turite 50 sekėjų, nesitikėkite, kad jūsų įrašas taps virusinis. Džiaukitės mažais laimėjimais – pirmu komentaru nuo nepažįstamo žmogaus, pirmu pasidalinimu, pirmu žmogumi, kuris atėjo į renginį pasakęs, kad sužinojo iš Facebook.
Antra, sukurkite komandą. Socialinių medijų valdymas neturėtų būti vieno žmogaus našta. Turėkite 2-3 žmones, kurie gali kurti turinį, atsakinėti į komentarus, generuoti idėjas. Tai ne tik palengvina darbą, bet ir suteikia daugiau perspektyvų ir kūrybiškumo.
Trečia, mokykitės iš kitų, bet nekopijuokite aklai. Sekite kitas sėkmingas vietos organizacijas, žiūrėkite, ką jos daro, bet adaptuokite tai savo bendruomenei. Tai, kas veikia dideliam miestui, gali neveikti mažam miesteliui, ir atvirkščiai.
Ir paskutinis dalykas – nebijokite prašyti pagalbos. Yra daug nemokamų išteklių, kursų, bendruomenių, kur galite mokytis. Yra profesionalų, kurie mielai konsultuos vietos organizacijas nemokamai ar už simbolinį mokestį. Nereikia visko mokytis bandymų ir klaidų metodu.
Socialiniai tinklai nėra magija. Tai tiesiog įrankis bendravimui su žmonėmis. Jei galite bendrauti su žmonėmis gyvenime, galite bendrauti ir internete. Tiesiog reikia laiko, kantrybės ir noro mokytis. Ir kai pagaliau rasite tai, kas veikia jūsų bendruomenei, pamatysite tikrą skirtumą – ne tik daugiau sekėjų ar patikimų, bet tikrą įsitraukimą, dalyvavimą, bendruomenės stiprėjimą. O argi ne tam mes visi čia?
