Kaip efektyviai skleisti bendruomenės naujienas socialiniuose tinkluose: 7 praktiniai žingsniai vietos organizacijoms
Kodėl socialiniai tinklai – ne tik būtinybė, bet ir galimybė
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus viena mažo miestelio biblioteka bandė surengti knygų mugę. Organizatoriai iškabino skelbimus ant stulpų, įdėjo skelbimą vietiniame laikraštyje ir laukė. Atėjo vos keletas žmonių. Kitais metais ta pati komanda sukūrė Facebook paskyrą, pradėjo dalintis užkulisių nuotraukomis, įtraukė vietinius rašytojus į tiesioginius pokalbius ir rezultatas? Mugė virto tikru bendruomenės šventimu su šimtais dalyvių.
Socialiniai tinklai vietos organizacijoms yra ne tik dar vienas komunikacijos kanalas – tai galimybė kurti tikrus ryšius su bendruomene. Tačiau daugelis organizacijų vis dar blaškosi: ką skelbti, kaip dažnai, kokius įrankius naudoti? Šiame straipsnyje pasidalinsiu konkrečiais žingsniais, kurie padės jūsų bendruomenės naujienoms pasiekti tikrąją auditoriją.
Pirmasis žingsnis: išsiaiškinkite, kur jūsų žmonės praleidžia laiką
Ne visos socialinės platformos sukurtos vienodai, ir svarbiausia – ne visos tinka jūsų bendruomenei. Jei organizuojate jaunimo centrą, TikTok ir Instagram greičiausiai bus jūsų pagrindinės platformos. Tačiau jei vadovaujate pensijų fondo komitetui ar veteranų organizacijai, Facebook ir net el. pašto naujienlaiškiai gali būti daug efektyvesni.
Kaip tai sužinoti? Paprasčiausias būdas – tiesiog paklausti. Kitame renginyje ar susirinkime paprašykite žmonių pakelti rankas: kas naudoja Facebook? Instagram? Ar kas nors iš viso naudoja socialinius tinklus? Galite sukurti ir paprastą apklausą per Google Forms ar net popieriuje.
Viena kaimo bendruomenės organizacija Žemaitijoje taip ir padarė – išsiuntė trumpą anketą visiems nariams. Paaiškėjo, kad 80% jų aktyviai naudoja Facebook, bet beveik niekas nežiūri Instagram. Tai sutaupė jiems begalę laiko – vietoj to, kad sklaidytųsi į visas puses, jie sutelkė pastangas į vieną platformą ir pasiekė puikių rezultatų.
Antrasis žingsnis: sukurkite turinio kalendorių, kuris nevarys jūsų iš proto
Didžiausia klaida, kurią daro vietos organizacijos – jie pradeda skelbti chaotiškai. Šiandien trys įrašai, paskui dvi savaites tyla, tada vėl aktyvumo protrūkis. Tai ne tik mažina jūsų matomumą algoritmuose, bet ir kuria įspūdį nepatikimumo.
Tačiau turinio kalendorius neturi būti sudėtingas. Pakanka Excel lentelės ar net paprasto popieriaus lapo ant sienos. Štai kaip galite pradėti:
Pirmadieniais – motyvuojanti citata ar savaitės planai. Trečiadieniais – užkulisių nuotrauka ar komandos nario pristatymas. Penktadieniais – artėjančių renginių priminimas ar savaitės apžvalga. Šeštadieniais ar sekmadieniais – bendruomenės narių istorijos ar nuotraukos iš įvykusių renginių.
Nereikia skelbti kasdien, jei neturite ką pasakyti. Geriau trys kokybiški įrašai per savaitę nei kasdieniai, bet tuščiaviduriai skelbimai. Viena sporto klubo vadovė man sakė: „Kai pradėjau planuoti iš anksto, socialiniai tinklai nustojo būti našta. Dabar skiriu vieną valandą sekmadienio vakarą, paruošiu savaitės turinį, ir viskas.”
Trečiasis žingsnis: pasakokite istorijas, ne tik faktus
Štai du skirtingi būdai pranešti tą patį:
Variantas A: „Šeštadienį, 15 val., bendruomenės namuose vyks labdaros vakaras. Įėjimas nemokamas.”
Variantas B: „Prieš metus Ona neteko namų gaisro metu. Šį šeštadienį bendruomenė renkasi, kad padėtų jai ir kitoms panašioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms. Atsineškite savo specialybę, pasidalinkite šiluma – būkime kartu 15 val. bendruomenės namuose.”
Kuris variantas labiau jaudina? Kuris verčia sustoti ir perskaityti? Žmonės jungiasi prie istorijų, ne prie sausų faktų.
Kiekviena jūsų organizacijos naujiena turi žmogų už jos. Gal tai savanorė, kuri skiria kiekvieną šeštadienio rytą bendruomenės sodui. Gal tai paauglys, kuris įveikė savo baimę ir pirmą kartą pasirodė scenoje jūsų renginyje. Papasakokite jų istorijas. Nufotografuokite juos darbe. Paprašykite pasidalinti keliais žodžiais.
Viena bibliotekos direktorė pradėjo serija „Skaitytojas savaitės” – kas savaitę trumpas interviu su bendruomenės nariu apie jų mėgstamiausią knygą. Tai ne tik padidino įsitraukimą, bet ir pritraukė naujų lankytojų, kurie norėjo susipažinti su tais žmonėmis asmeniškai.
Ketvirtasis žingsnis: vizualinis turinys – jūsų geriausias draugas
Galite parašyti puikiausią tekstą pasaulyje, bet jei prie jo nepridėsite vaizdo, jūsų įrašas tiesiog paskęs naujienų sraute. Statistika rodo, kad įrašai su nuotraukomis gauna 2,3 karto daugiau įsitraukimo nei tie, kurie turi tik tekstą.
Gera žinia – jums nereikia profesionalaus fotografo ar brangios įrangos. Šiuolaikiniai išmanieji telefonai daro nuostabias nuotraukas. Štai keletas patarimų:
Fotografuokite natūralioje šviesoje – tai reiškia prie lango ar lauke. Venkite tiesioginės blykstės, kuri daro žmones panašius į vaiduoklius. Rodykite žmones veiksmų metu – ne tik pozuojančius kamerai, bet tikrai dirbančius, besijuokiančius, bendraujančius. Nebijokit artimų planų – veido išraiškos kuria emocijas. Naudokite paprastą foną – pernelyg chaotiška aplinka atitraukia dėmesį nuo pagrindinio objekto.
Jei fotografavimas tikrai ne jūsų stiprioji pusė, yra alternatyvų. Canva – nemokama dizaino programa, kurioje galite sukurti patrauklius grafinius įrašus su tekstu ir paveikslėliais. Ten rasite tūkstančius šablonų, pritaikytų socialiniams tinklams. Arba galite naudoti nemokamas nuotraukų bazes kaip Unsplash ar Pexels, nors asmeninės nuotraukos iš jūsų bendruomenės visada bus autentiškesnės.
Penktasis žingsnis: įtraukite bendruomenę į pokalbį
Socialiniai tinklai vadinasi „socialiniais” ne be priežasties. Tai ne vienpusis komunikacijos kanalas, kur jūs transliuojate, o kiti tik klauso. Geriausios bendruomenės paskyros kuria dialogą.
Užduokite klausimus savo įrašuose. Vietoj „Kitą savaitę vyks mūsų metinis festivalis” parašykite „Kokią veiklą labiausiai laukiate mūsų festivalyje? Pasidalinkite komentaruose!” Žmonės mėgsta dalintis savo nuomone, ir kiekvienas komentaras padidina jūsų įrašo matomumą.
Atsakykite į kiekvieną komentarą. Taip, kiekvieną. Net jei tai tik širdutė ar „ačiū”. Tai rodo, kad už paskyros yra tikri žmonės, kuriems rūpi. Viena jaunimo centro koordinatorė man pasakojo, kad ji skiria 10 minučių kiekvieną rytą ir vakarą tiesiog atsakinėti į komentarus ir žinutes. „Tai pakeitė viską,” – sakė ji. „Žmonės pradėjo jausti, kad tikrai esame jiems prieinami.”
Dalinkitės bendruomenės narių turiniu. Kai kas nors pažymi jūsų organizaciją nuotraukoje ar įraše, pasidalinkite tuo savo paskyroje (žinoma, paprašę leidimo). Tai ne tik suteikia jums daugiau turinio, bet ir stiprina ryšius su bendruomene.
Organizuokite paprastus konkursus ar iššūkius. „Pasidalinkite nuotrauka, kaip jūsų šeima prisideda prie aplinkos tvarumo” ar „Pažymėkite draugą, kurį norėtumėte pasiimti į mūsų renginį”. Tai organiškai padidina jūsų pasiekiamumą.
Šeštasis žingsnis: laiko planavimas ir nuoseklumas
Vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos gaunu: „Kada geriausia skelbti?” Atsakymas – tai priklauso nuo jūsų auditorijos. Bet yra keletas bendrų taisyklių.
Facebook tyrimai rodo, kad geriausias laikas skelbti yra darbo dienomis tarp 13 ir 16 val., kai žmonės daro pertraukas darbe. Taip pat gerai veikia ankstyvos vakarinės valandos – 18-20 val., kai žmonės grįžta namo ir naršo telefonuose. Savaitgaliais aktyvumas paprastai mažesnis, nebent jūsų bendruomenė yra ypač aktyvi poilsio dienomis.
Tačiau svarbiausia ne tai, kada skelbiate, o tai, kad darote tai nuosekliai. Jei paskelsite keturis įrašus pirmadienį ir paskui dvi savaites nieko – tai blogiau nei po vieną įrašą kas antrą dieną reguliariai.
Gera naujiena – galite planuoti įrašus iš anksto. Facebook ir Instagram turi integruotas planavimo funkcijas. Taip pat yra nemokamų įrankių kaip Buffer ar Hootsuite (ribotose versijose), kurie leidžia suplanuoti įrašus kelioms savaitėms į priekį. Tai reiškia, kad galite skirti vieną popietę per mėnesį ir paruošti didžiąją dalį turinio iš karto.
Viena kultūros centro vadovė taip ir daro – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį ji susėda su kavos puodeliu ir planuoja kitą mėnesį. „Tai tapo mano mėgstamu ritualu,” – sako ji. „Jaučiu, kad turiu kontrolę, o ne kad socialiniai tinklai kontroliuoja mane.”
Septintasis žingsnis: stebėkite, mokykitės, prisitaikykite
Nė viena strategija neveiks tobulai iš karto. Socialinių tinklų valdymas – tai nuolatinis mokymosi procesas. Gera žinia – platformos suteikia jums daug duomenų, kurie padeda suprasti, kas veikia, o kas ne.
Facebook ir Instagram turi nemokamas analitikos priemones (Facebook Insights ir Instagram Insights). Ten galite pamatyti, kurie įrašai gavo daugiausiai peržiūrų, komentarų, pasidalinimų. Kuriuo laiku jūsų auditorija yra aktyviausia. Kokio tipo turinys veikia geriausiai.
Neužsiciklinkite ties „patinka” skaičiumi. Tai tik vienas rodiklis. Kartais įrašas su mažiau „patinka”, bet su daugiau komentarų ar pasidalinimų yra daug vertingesnis, nes rodo gilesnį įsitraukimą.
Kas mėnesį pažiūrėkite į savo statistiką ir užduokite sau klausimus: Kurie trys įrašai veikė geriausiai? Kas jiems bendra? Gal tai buvo nuotraukos su žmonėmis? Ar klausimai, skatinantys diskusijas? Kurie įrašai veikė prasčiausiai? Kodėl? Ar tai buvo per daug tekstas? Neįdomus vaizdas? Netinkamas laikas?
Viena aplinkosaugos organizacija pastebėjo, kad jų įrašai apie vietinius gamtos takus gauna tris kartus daugiau įsitraukimo nei bendri aplinkosaugos patarimai. Todėl jie pakeitė strategiją – daugiau dėmesio skyrė konkretiems vietiniams objektams, mažiau – abstrakčioms temoms. Rezultatas? Per tris mėnesius jų sekėjų skaičius išaugo 40%.
Kai technologija tampa bendruomenės tiltu
Socialiniai tinklai vietos organizacijoms nėra tikslas savaime – tai įrankis, kuris padeda pasiekti tikrąjį tikslą: stiprinti bendruomenę, informuoti žmones, kurti ryšius. Geriausios paskyros nėra tos, kurios turi daugiausiai sekėjų, o tos, kurios sukuria tikrą vertę savo bendruomenei.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną ar dvi platformas, kur jūsų žmonės jau yra. Sukurkite paprastą turinio planą – net jei tai bus tik keletas įrašų per savaitę. Pasakokite tikras istorijas su tikrais veidais. Įtraukite žmones į pokalbį. Ir svarbiausia – būkite kantrūs sau. Bendruomenės kūrimas socialiniuose tinkluose, kaip ir realiame gyvenime, reikalauja laiko.
Atminkite tą biblioteką, apie kurią kalbėjau pradžioje? Praėjus dvejiems metams, jų Facebook puslapis tapo ne tik renginių skelbimo vieta, bet tikru bendruomenės centru internete. Žmonės ten dalijasi knygų rekomendacijomis, klausia patarimų, siūlo pagalbą vieni kitiems. Bibliotekos direktorė sako, kad dabar socialiniai tinklai yra ne papildomas darbas, o natūrali jų misijos dalis.
Jūsų organizacija gali pasiekti tą patį. Ne per naktį, bet žingsnis po žingsnio, įrašas po įrašo, pokalbis po pokalbio. Socialiniai tinklai – tai tiesiog šiuolaikiškas būdas daryti tai, ką bendruomenės visada darė: dalintis istorijomis, skleisti žinias ir būti kartu.
